Spygliuočių priežiūra visus metus
Daugelis sodininkų mėgsta spygliuočius, nes jie visus metus džiugina savo žaluma ir įvairių formų, dydžių ir spalvų gausa. Be to, spygliuočiai gali būti naudojami ne tik dekoratyviniais tikslais, tai yra, norint papuošti sklypą ir suteikti kraštovaizdžio dizainui įvairovės, bet ir gyvatvorės sukūrimui. Norint, kad spygliuočiai visada atrodytų gerai, nesirgtų ir greitai augtų, būtina laikytis tam tikrų rekomendacijų, kurias aptarsime šiame straipsnyje.
Spygliuočių sausų šakų ir spyglių pašalinimas. Šį darbą reikia atlikti pavasarį, kai lauke jau laikosi pliusinė temperatūra. Visų pirma, reikia išvalyti spyglius ir atlikti jų sanitarinį genėjimą. Darbas turėtų būti atliekamas su pirštinėmis, naudojant sekatorių. Reikia praskleisti lają ir nupjauti visas sausas šakas, esančias arti kamieno. Išvalius augalą nuo visų negyvų šakų, jis galės geriau kvėpuoti ir geriau augti, taip pat sumažės įvairių ligų rizika. Toliau turite ištirti medžių žievę, ar žievė lupasi. Jei taip, tada tokias zonas ir didelių šakų pjaustymo vietas būtina patepti specialiu tepalu, gydančiu medžių žaizdas. Taip pat reikia atidžiai apžiūrėti išorinę šakų dalį - jei yra pageltusių ar pajuodusių vietų, jas nupjaukite gyvatvorių žirklėmis. Spygliuočių valymą nuo sausų šakų ir spyglių reikia pakartoti ir rudenį. Jei nespėjote atlikti šių procedūrų ankstyvą pavasarį – nieko tokio, galite padaryti tai ir vėliau, o augalai atsidėkos Jums gražia ir sveika išvaizda.
Augalų genėjimas. Jei norite suteikti spygliuočiams tam tikrą formą, geriausia tai padaryti ankstyvą pavasarį, kol jie dar miega. Genėti šviežiai pasodintus augalus rekomenduojama ne anksčiau kaip metai po pasodinimo. Nerekomenduojama genėti spygliuočių rudenį, nes tai gali juos susilpninti ir jie gali tapti mažiau atsparūs šalčiui ir įvairioms ligoms.
Patarimas! Visų apipjaustytų spygliuočių likučių (jei ant jų nėra kenkėjų) neišmeskite, tačiau jais mulčiuokite kitus augalus, pavyzdžiui, braškes, mėlynes, serbentus, rododendrus.
Genėjimas taip pat rekomenduojamas, jei augalų vainikas yra retas. Tokiu atveju kiekvieno kamieno viršūnė turėtų būti nupjauta kelis centimetrus, kad augalas pradėtų aktyviau augti į plotį, o ne į aukštį.
Spygliuočių ligų profilaktika bei gydimas. Spygliuočius nuo kenkėjų patariama apipurkšti kiekvienais metais naudojant vario turinčias priemones. Insekticidus (kitaip tariant, priemones, skirtas kovai su kenkėjais) galima suskirstyti į dvi pagrindines veikimo grupes - sisteminius ir kontaktinius. Sisteminiai insekticidai yra veiksmingesni, nes jie veikia visą augalą, o ne tik apdorojimo vaistu vietą. Jie nėra nuplaunami lietaus, jais galima apdoroti rečiau nei kontaktinėmis priemonėmis. Taip pat turėtumėte apdoroti naujai įsigytus augalus, kad išvengtumėte galimo jūsų „senų“ augalų užkrėtimo nuo „naujokų“. Grybelinių ligų gydymui ir profilaktikai būtina naudoti spygliuočiams tinkamus fungicidus. Esant šiltesnei oro temperatūrai (nuo maždaug 15 laipsnių), rekomenduojama naudoti augimo stimuliatorius. Sezono metu rekomenduojama atlikti spygliuočių apipurškimą stimuliatoriais 2–3 kartus. Tarp tokių procedūrų turėtų būti 10–15 dienų pertrauka.
Spygliuočių tręšimas. Spygliuočius pavasarį reikia tręšti pasibaigus naktinėms šalnoms. Tręšiant spygliuočių šeimos augalus, reikia vadovautis taisykle: geriau mažiau nei per daug. Spygliuočių augalų tręšimui labiausiai tinka kompostas. Tręšiant, atsargiai atlaisvinkite žemę aplink augalo kamieną, pabarstykite kompostu atlaisvintą vietą ir sumaišykite žemę bei kompostą. Vietoj komposto taip pat galite naudoti jau paruoštas organines trąšas su dideliu azoto kiekiu, nes tai skatina augalų augimą, pumpurų atsiradimą. Mėšlas nerekomenduojamas, nes esant mažai patirties juo galima sudeginti spygliuočių šaknis. Po kelių savaičių galite naudoti mineralines trąšas (jų sudėtyje turi būti kalio ir magnio). Sodinant naujus augalus, siekiant geresnio jų įsišaknijimo, rekomenduojama naudoti trąšas, turinčias daug fosforo ir kalio. Reikėtų pažymėti, kad jokiu būdu nerekomenduojama rudenį spygliuočių tręšti mineralinėmis trąšomis, nes toks tręšimas gali paspartinti jaunų šakų augimą, kurios neturės laiko sustiprėti prieš šalną. Jos gali mirti bei susilpninti visą augalą. Norint, kad spygliuočių spalva būtų žalsvesnė, rekomenduojama juos apdoroti magnio sulfatu.
Piktžolių ravėjimas. Norint išvengti kenkėjų plitimo, aplink spygliuočius reikėtų ravėti piktžoles. Tokiu atveju nerekomenduojama naudoti herbicidų, nes be piktžolių naikinimo, herbicidai gali pakenkti spygliuočių šaknims, kurios dažniausiai yra arti žemės paviršiaus.
Mulčiavimas. Spygliuočių mulčiavimas yra labai rekomenduojamas, nes jis ne tik leidžia geriau išlaikyti drėgmę šaknyse, bet ir sukuria stabilesnį temperatūros režimą žiemos šalčių ir vasaros karščių metu, be to, tai yra efektyvi priemonė apriboti piktžolių augimą. Taip pat jis suteikia gražų, gerai prižiūrimo viso sklypo įvaizdį. Mulčiavimui galite naudoti susmulkintą spygliuočių medžių žievę, pjuvenas, sausas apkarpytas spygliuočių šakas ir skaldą. Mulčiavimo sluoksnis turėtų būti maždaug 5 cm.
Spygliuočių laistymas ir purškimas. Skirtingoms spygliuočių rūšims reikalingas skirtingas drėkinimo režimas. Pavyzdžiui, pušys ir dygiosios eglės yra atsparesnės sausrai, o tujas su jų paviršutine šaknų sistema reikia reguliariai laistyti. Jaunus, naujai pasodintus medžius reikia laistyti kartą per savaitę, ypač vasarą, po kiekvienu medžiu pilant 1–3 kibirus vandens. Tuo tarpu senesnius medžius, augančius sklype ilgiau nei vienerius metus, galima laistyti rečiau, 2 kartus per mėnesį, bet labai gausiai, pilant 50–100 litrų vandens po kiekvienu medžiu. Visi spygliuočiai labai mėgsta apipurškimus. Karštomis dienomis tai turėtų būti daroma kiekvieną dieną, vakare, po saulėlydžio iš laistytuvo ar žarnos, nustačius dušo režimą.
Patarimas! Jei rudenį kritulių nedaug, prieš žiemai prasidedant, tujas patariama gausiai palaistyti.
Apsauga nuo nudegimų. Kai kurie spygliuočių, ypač tujų, atstovai yra labai linkę į saulės nudegimus, ypač žiemos-pavasario laikotarpiu. Žiemos pabaigoje - pavasario pradžioje, kai saulė suaktyvėja, o sniegas dar neištirpo, tujos pradeda išgarinti drėgmę. Kadangi jų šaknys yra ramybės būsenoje ir nesugeria drėgmės iš dirvožemio, tuja išgarina daugiau drėgmės nei jos gauna ir dėl to gali nudegti. Norint to išvengti, kovo pabaigoje (bet tik esant teigiamai temperatūrai!) galima palaistyti augalus šiltu vandeniu, kad prasidėtų aktyvus sulčių tekėjimas ir augalas pradėtų gauti daugiau drėgmės nei išgarina. Be to, veiksminga kovos su nudegimais priemonė yra padengti augalus agroplėvele, kuri praleidžia orą, bet sudaro barjerą UV spinduliams. Norėdami padengti mažaūgius, plačiai augančius augalus, virš jų galite pastatyti medinį rėmą palapinės pavidalu ir uždengti šią konstrukciją.
Laikydamiesi šių paprastų taisyklių, savo sklype galite lengvai išlaikyti sveikų ir gražių spygliuočių vaizdą!
