0
Titulinis
Blogas
Žydinčios terasos paslaptys

Žydinčios terasos paslaptys


Žydinčios terasos paslaptys

Vasarą praleisti kuo daugiau laiko žydinčioje terasoje norime visi. Tačiau kad gėlės apdovanotų žiedais, svarbu nepamiršti kur, ką ir kaip sodinsite. Be to, terasose ar tiesiog balkonuose ryžtamasi ir eksperimentuoti auginant medelius ar krūmus.


Kad gėlės žydėtų

 

Balkone ir terasoje galima auginti įvairiausius augalus, bet prieš renkantis ką auginti svarbu įsivertinti: į kurią pusę yra balkonas ar terasa ir kiek vietos galim skirti augalams, kokio dydžio vazonus galime pastatyti. „Ermitažo“ Komercijos vadybininkė Dovilė Stanaitienė vardija, populiariausių žydinčių terasų ir balkonų gėlių pasirinkimus.

  • Pelargonija – nelepios, didelės priežiūros nereikalaujančios gėlės, kurios geriausiai jaučiasi lengvoje, derlingoje žemėje, šviesioje ar pusiau pavėsingoje vietoje. Jos nebijo kaitrių saulės spindulių ir gali ilgiau iškęsti nelaistomos. Tačiau norint, kad pelargonijos gausiai žydėtų, jas reiktų genėti visa žydėjimo laikotarpį, o po genėjimo būtina patręšti trąšomis skirtomis žydinčioms gėlėms. Žiemą pelargonijas įneškite į vėsią patalpą, retkarčiais paliekite.
  • Begonijos – mėgsta šviesą, bet nepakelia saulės kaitros. Pavėsyje begonija skurs. Jas reikia lieti mažai, minkštu vandeniu, bet neleisti išdžiūti. Nuo pavasario iki rudens tręšti kas dvi savaitės.
  • Surfinijos ir petunijos – žydės visa vasarą, nuostabiai atrodys pasodintos kabančiuose vazonuose ar loveliuose. Laistyti šias gėles reikia daugiau, substratas visada turi būti drėgnas, geriausia laistyti anksti ryte. Taip pat svarbu patręšti žydinčių gėlių trąšomis kad ir kas trečią kartą. Vazonas šioms gėlėms turi būti platus, tinkamiausias substratas sudarytas iš komposto, durpių ir smėlio šiuo santykiu 3:2 :1. Kad augalai džiugintų gausiais žiedais, peržydėjusius žiedus su žiedkočiu nuskinkite iki pat pažastėlių.
  • Levandos – atkeliavo pas mus iš Viduržemio jūros regiono ir labai išpopuliarėjo. Jos mėgsta saulę ir šilumą, lengvai pakenčia sausrą. Sodinant rekomenduojama įmaišyti smėlio ar žvyro, kad levandos nepermirktų. Levandas reikėtų sodinti į aukštesnius vazonus, nes jų šaknys ilgos. Levandos puikiai išsilaiko ir žiemą, tik pavasarį senesnius krūmelius reikia apkarpyti.
     
    Terasoje auginkite ir medelius

 

Nors žydinčios gėlės – populiariausias terasų ir balkonų augalų pasirinkimas, tačiau vis daugiau atsiranda norinčių eksperimentuoti. Be to, nuosavoje terasoje galima susikurti ir jaukią, mišku dvelkiančią atmosferą. Vazonuose puikiai spygliuočiai augalai: tujos, kadagiai, pušelės, eglutės. Be to jie žaliuos ištisus metus. "Juo galite formuoti sukuriant įvairias formas. Šalia žydinčių ar spygliuočių augalų komponuokite žolinius augalus, įvairias smilgas“, – sako D. Stanaitienė.
Taip pat terasą ir balkoną galite puošti ir augalais, kurie žiemą žaliuoja namuose, o vasarą „išsikrausto” į lauką. Tai alyvmedžiai, levandos, rozmarinai, eukaliptai, čiobreliai, lauro medeliai ar net fikusai. Saulėtame balkone galite užsiauginti pomidorus ar įvairius prieskoninius augalus.
„Augalų, kuriuos galima auginti balkone ar terasoje sąrašas yra begalinis. Netgi beržas, liepa, įvairius krūmai puikiai jausis terasoje ar didesniame balkone. Svarbiausia augalus reguliariai laistyti ir patręšti“, – originaliai apželdinti terasą siūlo pašnekovė.

 

Apsauga nuo perdžiūvimo


Nuolat negyvenamose sodybose, papuošus terasas gėlėmis, iššūkiu tampa gėlių laistymas. „Ermitažo“ specialistė sako, kad šiuo atveju labiausiai pasiteisina vazonai su automatine laistymo sistema, kuri aprūpins drėgme. Tokie vazonai apsaugo ir nuo perlaistymo – drenažas sugeria vandens perteklių ir atiduoda jį tik žemei išdžiūvus.

 

Kokius vazonus rinktis?

 

  • Klasikiniai moliniai vazonai vertinami dėl natūralumo ir estetiškumo. Jų sienelės porėtos, todėl augalai gali kvėpuoti. Tiesa, molis gana sunkus, todėl vazonus sunkiau pernešti. Be to, jie netinkami kabinti.
  • Plastikiniai vazonai ir loveliai kur kas lengvesni ir pigesni, o dėl šiuolaikinių technologijų atrodo taip pat gerai, kaip ir pagaminti iš natūralių medžiagų. Kokybiški yra ilgaamžiai, tarnaus ne vienerius metus. Žemė juose išdžiūsta nelabai greitai.
  • Šamoto keramikos vazonai patrauklūs todėl, kad yra atsparūs šalčiui, taigi gali būti paliekami lauke per žiemą.
  • Poliuretano vazonai itin lengvi ir praktiški. Be to, nepralaidūs šalčiui, todėl juose augalus galima palikti per žiemą.
  • Glazūruoti vazonai išgarina mažiau drėgmės, todėl augalus reikia laistyti rečiau.

 

Jei į vazoną įstatytas augalas užima visą vietą, vadinasi, per mažas. Jis turėtų būti toks, kad įdėjus į jį augalą, aplink laisvai galėtume užkišti ranką. „Vazonų forma ir dydis priklauso nuo augalų šaknų sistemos. Ilgas šaknis turintiems augalams reikės gilesnių vazonų, trumpas, išsišakojusias – platesnių ir žemesnių. Atkreipkite dėmesį į vazono dugną – jame turi būti drenažo skylučių. Vazonai be skylučių paprastai naudojami kaip dėklai mažesniems vazonams. Jei jums patinkantis indas be skylutės, tiesiog jas išgręžkite“, – pataria „Ermitažo“ komercijos vadybininkė D. Stanaitienė.
 
Drenažas būtinas


Drenažas būtinas visiems vazoniniams augalams, nes ilgiau vandenyje pabuvusios šaknys užmirksta ir augalai gali susirgti puviniu. Tam tinkamas keramzitas ar stambesnis žvyras ar keramikinio vazono šukės. Pakabinamiems loveliams ir krepšiams geriau tinka keramzitas, nes yra lengvesnis už žvyrą ar keramikinio vazono šukes. Pastatomiems vazonams – tinka visos minėtos medžiagos.