Sausmedžių sodinimas

Jeigu yra vienas augalas, kuris Lietuvoje auga gerai, bet apie kurį žino tikrai nedaug kas, tai būtų sausmedis. Šis skanias, maistingas ir sveikatai naudingomis galinčias būti uogas nokinantis krūmas (nors pavadinime ir yra priesaga -medis) yra puikus sprendimas norintiems paįvairinti savo derlių bei sodą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip sodinti sausmedį, kaip procesui pasiruošti, kokios priežiūros reikia ir ne tik.

Apie sausmedį

Sausmedis daugiausiai žinomas dėl to, kad yra bene pirmasis, pavasarį sunokinantis uogas. Tai Lietuvoje sparčiai populiarėjantis krūmas, kuris turi ir dekoratyvines, ir valgomąsias rūšis. Lonicera. L. arba sausmedis turi maždaug 15 skirtingų savo rūšies atstovų, iš kurių daugiausiai mūsų sodininkai mėgsta melsvauogius. Jie klesti drėgnuose, gerai aeruotose dirvose, kur pH yra šiek tiek rūgštinis.
Įdomu tai, kad kiekvienas krūmas gali labai skirtis, nes tam turi įtakos pati krūmo veislė bei net sėjinuko charakteristika. Visgi, pats krūmas turėtų būti:
·       Maždaug 0,6 – 2,2 m aukščio;
·       Su pailgais, smailokais iki 10 cm ilgio lapais;
·       Su 1,5-3,5 cm ilgio uogomis.
Pati sausmedžio uoga atrodo labai įdomiai. Jos forma yra panaši į vynuogę, tačiau drumstai melsva spalva primena šilauoges, o štai skonis – artimiausias mėlynėms.
Kai uogos prisirpsta, jos krenta ant žemės, tad dažnai skynimas virsta į rinkimą. Iš vieno krūmo turėtumėte gauti iki 2 kg gerų uogų. Sausmedžio uogose nemažai polifenolių, flavonoidų, antocianinų, mineralų ir kitų, biologiškai aktyvių junginių. Ne vienas mokslinis tyrimas skelbia, kad šios uogos pasižymi tikrai dėmesio vertomis antioksidacinėmis, kardioprotekcinėmis, priešuždegiminėmis, neuroprotekcinėmis, priešvėžinėmis ir antidiabetinėmis savybėmis. Paprasti žmonės išskiria, kad sausmedžio uoga stiprina organizmą, gerina apetitą ir savijautą. Dėl šių priežasčių valgomasis sausmedis vertas, jog atsirastų kiekviename sklype. Jo sodinimas ir priežiūra nekelia tokių rūpesčių, dėl kurių būtų galima to vengti.

Sodinimas ir auginimas

Reikia suprasti, kad nei sausmedis, nei joks kitas augalas neduos gero derliaus, jei bus prastai pasodintas arba, jeigu jam bus parinkta netinkama vieta. Įdomu tai, kad šis augalas yra kilęs iš Sibiro, tad jam tikrai nesvetimos atokios sąlygos, tačiau derlingos dirvos vis tiek reikės. Nors mėlynas uogas nokinantiems sausmedžiams tinka ir didesnė drėgmė, pelkėje ar klampynėje jų geriau neapgyvendinti. Patikrinkite dirvos pH. Jei reikia, pridėkite šiek tiek sieros rūgštumui padidinti, tačiau nepersistenkite.
Rekomenduojame, kad sausmedžio sodinimas taptų jūsų rudens projektu. Kadangi tai yra bene anksčiausiai žiedus ir uogas metantis augalas, dėl to atsakymas į klausimą kada sodinti sausmedį, bent jau mūsų kraštuose, yra rudenį.
Kai kalbos tema – vaismedžių sodinimas, atstumas tarp augalų, ji kelia daug dvejonių ir dilemų. Specialistai rekomenduoja vienu kartu sodinti bent 2-3 krūmus (jie yra vadinamieji kryžmadulkiai) ir tarp kiekvieno palikti maždaug 90-160 cm atstumus. Taip bus pakankamai vietos tam, kad atskridusios bitės ir kamanės apdulkintų pumpurus, bet nekiltų problemų dalinantis saulės šviesa ir, kad šakos neliestų viena kitos.
Sausmedžiai mėgsta saulės atokaitą ir nors auga gana lėtai, bet maždaug 3-4 metais jau gali duoti derlių (nebent paėmėte labai didelį sodinuką). Svarbu nepamiršti to, kad negalima trumpinti ūglių, o pasiruošę sodinti sausmedžius pasiruoškite ir prie jų prisirišti. Iš atšiauraus Sibiro pas mus atvežti krūmai gerai dera 2-3 dešimtmečius, o tuo pačiu ir turi gerą atsparumą įvairioms ligoms. Gana geras ženklas, jei ant savo sausmedžių matote varnėnus. Jie jų uogas labai mėgsta, tad tai bus ženklas, kad derlius – geras, o sausmedžio sodinimas nusisekė.

Derlius – jo nuėmimas

Kadangi jau žinote, kaip vyksta sausmedžio sodinimas, pats laikas susipažinti su derliumi ir priežiūra. Natūralioje sausmedžio aplinkoje vasaros yra trumpos, tad jis turi nedidelį langą, kada gali sužydėti. Tuo augalas ir naudojasi bei uogas paruošia pirmiausias iš visų tradicinių sodo augalų. Galbūt ne visiems patiks tik tai, kad jau liepos antroje pusėje krūmo lapai ima džiūti ir ruduoti (nedera prie kitų augalų), bet šis procesas – visiškai natūralus.
Augalas yra prisitaikęs prie šalčių, tad skirtingai nei, pavyzdžiui, iš pietų atėjusioms veislėms, jam nereikia papildomos priežiūros dėl to, kad atlaikytų žiemą. Ką specialistai rekomenduoja daryti, tai genėti. Nors būtinybės nėra, bet genėjimas leis optimizuoti saulės spindulių patekimą į visas krūmo dalis, tad rezultatas bus daugiau gražių ir pilnai prisirpusių uogų.

Sunkumai, auginant sausmedžius

Pagrindiniai sunkumai ir keistos, ne visiems sodininkams patinkančios detalės yra susiję su jo išskirtinumu bei unikaliomis savybėmis, lyginant su mums pažįstamais uoginiais krūmais. Dėl to, kad vysti pradeda anksti, sausmedis sodinamas kur nors sodo kampe, sklypo gale arba nepastebimoje vietoje. Juk nesinori, kad vidurvasarį akis badytų rudi, džiūvantys lapai, tiesa?
Antras akcentas – byrančios uogos. Net ir mažas vaikas, sirpimo metu pribėgęs prie krūmo ir jį papurtęs, privers kone visas uogas nubyrėti. Tai gali šiek tiek erzinti, nes pavėlavus skinti, visas uogas teks rinkti nuo žemės.