Rožių sodinimas, priežiūra

Rožės yra vienos populiariausių gėlių. Jas atpažįsta visi ir mėgsta tikrai nemaža dalis gėlių mylėtojų ir žmonių apskritai. Lietuvoje galima rožes pasisodinti ir išauginti patiems, tačiau tai nebūtinai bus pati lengviausia užduotis. Jeigu jau įsigijote gėlių sėklų, turite sodo pirštines, laistytuvą, laiko ir gerą nuotaiką, galima gilintis į tai, kaip vyksta rožių sodinimas ir kokia tolesnė jų priežiūra. Šiame straipsnyje mūsų specialistai pristatys svarbiausius dalykus, kuriuos reikėtų žinoti:

 

• Kada yra geriausias metas rožėms sodinti?
• Kaip turėtų būti daromas rožių sodinimas?
• Kaip reikia prižiūrėti pasodintus augalus, kaip paruošti dirvą?
• Kaip kovoti su kenkėjais ir kokių tikėtis?

 

 

Kada yra geriausias laikas sodinti rožes?

Rožių sodinimas turi būti daromas tinkamu laiku. Lietuvoje turime visus keturis sezonus, o kiekvienas augalas į juos reaguoja skirtingai, tad reikia žinoti, kada yra tinkamas metas. Techniškai, įmanomas rožių sodinimas rudenį, tačiau beveik visi jas sodina antroje pavasario pusėje. Optimaliu laiku rožėms sodinti Lietuvoje yra laikoma balandžio pabaiga-gegužės pradžia (po paskutinių šalnų).
Būtent balandžio pabaigoje paprastai jau nebelieka didelių šalnų, kurios gali pažeisti jautrias naujai pasodintų rožių šaknis. Sodinant šiuo laikotarpiu, rožės įsitvirtina joms tinkamoje, bet dar gana vėsioje temperatūroje. Kodėl tai svarbu? Ogi dėl to, kad išsivysto šaknys, kol neprasidėjo tikrieji vasaros karščiai.
Šiuo laikotarpiu Lietuvoje įprasti pavasariniai lietūs, o tai juk yra natūralus ir pastovus vandens šaltinis, padedantis krūmams suformuoti tvirtą šaknų sistemą. Tai labai svarbu, kad augalas pats galėtų pasiimti maistingųjų medžiagų ir drėgmės iš aplinkos ir nebūtų vien tik priklausomas nuo jūsų.
Be to, sodinant rožes pavasarį, jos turi pakankamai laiko aklimatizuotis naujoje aplinkoje ir sustiprėti prieš ateinančią žiemą. Tikėtina, kad gerai įsitvirtinęs, poros mėnesių rožių krūmas jau išgyvens lietuvišką žiemą ir puikiai žydės kitais metais. Dėl to rožių sodinimas pavasarį yra pats praktiškiausias pasirinkimas.

 

 

Kaip sodinti rožes?

Sodindami rožes galite paversti savo sodą gyvybinga, gražiai atrodančia ir, be abejo, skaniai kvepiančia vieta. Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar patyręs sodininkas norintis džiaugtis gražiai žydinčiomis rožėmis, svarbiausia pažinti savo turimą veislę, žinoti apie optimalius sodinimo atstumus ir geriausią praktiką, dirvos paruošimą.

Skirtingos rožių rūšys
Hibridinės arbatinės rožės. Mėgiamos dėl didelių žiedų ant ilgų stiebų. Sodinkite jas 60-75 cm atstumu viena nuo kitos.
Floribundinės rožės. Jos turi masyvius ir glaudžius žiedus, puikiai tinka daugumai sodo aplinkų. Jas galima sodinti kiek tankiau, maždaug 50-60 cm atstumu viena nuo kitos.
Laipiojančios, vijoklinės rožės. Čia jau galioja visiškai kitos taisyklės. Nors priklauso nuo augalo gyvybingumo, bet tarp jų reikia maždaug 1,2-1,5 metro.
Krūminės rožės. Šie augalai yra labai ištvermingi. Jų negalima priskirti kitoms grupėms, o tokios rožės turi pusiau arba pilnavidurius žiedus. Atstumai tarp jų turėtų būti 90-120 cm, priklausomai nuo dydžio.
Miniatiūrinės rožės. Atstumai tarp augalų turi būti 25-30 cm. Mažesnis augalas reiškia ir mažesnį atstumą.

Vieta ir dirva rožėms
Rožės geriausiai auga saulėtoje, gerai drenuotoje vietoje. Venkite vietų, kuriose anksčiau augo rožės, nes tada padidėja ligų tikimybė. Žemė rožių sodinimui turėtų būti ne tik drenuota, bet ir su tinkamu pH. Sodinimo vietą praturtinkite organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu ar mėšlu. Dirvos pH turėtų svyruoti nuo 6,0 iki 6,5. Minimalūs nuokrypiai yra toleruotini, bet tokiame diapazone krūmai jausis geriausiai.

Sodinimas
Prieš sodinimą rekomenduojama 24-48 valandas pamirkyti rožes vandenyje. Lauke iškaskite pakankamai plačią ir gilią duobę, kad joje patogiai tilptų šaknys. Paprastai tai bus maždaug 40x40 cm duobė.
Rožę pastatykite taip, kad jungtis (ta dalis, kurioje stiebas jungiasi su šaknimis) būtų šiek tiek, maždaug 5 cm žemiau dirvos paviršiaus. Dabar duobutę žemėmis užpilkite ir švelniai sutapšnokite, kad neliktų oro kišenių.
Po sodinimo tikslingai ir pakankamai palaistykite.

 

 

Rožių sodinimas bei priežiūra – dirva, laistymas, trąšos

Maždaug kartą per savaitę rožes reikia neblogai palaistyti. Jei lyja arba tarp laistymų leiskite dirvožemiui šiek tiek išdžiūti. Venkite laistyti iš viršaus, kad sumažintumėte lapų ligų riziką.
Aplink rožių pagrindą paberkite 5-7 cm storio organinio mulčio sluoksnį. Tai leis sulaikyti drėgmę bei palaikyti optimalią dirvos temperatūrą, tuo pačiu stabdys piktžoles.
Jeigu sodinate neįprastas, bet vijoklines, vadinamąsias laipiojančias rožes, įsigykite groteles arba atramines konstrukcijas.
Papildomo dėmesio augalui nereikia itin daug. Patręškite rožes anksti pavasarį ir dar kartą vasaros viduryje. Tam naudokite subalansuotas trąšas.
Žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį reikės augalus nugenėti. Pašalinkite nudžiūvusias ar silpnas ataugas ir formuokite augalą taip, kaip jis būtų sveikiausias.

 

 

Dažniausiai atsirandantys rožių kenkėjai

Nesvarbu kaip gerai paruošta žemė rožių sodinimui, kaip efektyviai tręšiate bei laistote augalus, kenkėjai gali apnikti ir šias nuostabias gėles. Jie alina augalą ir gali ne tik jam kenkti, bet ir visai jį pribaigti.
Vieni iš labiausiai paplitusių kenkėjų yra amarai. Tai maži, augalų sulą ir sultis siurbiantys vabzdžiai, kurie susitelkia ant naujų augalų bei pumpurų, atima augalo gyvybines jėgas ir platina ligas.
Grėsmę kelia ir vadinamosios voratinklinės erkės, kurios ypač aktyvios vasarą, kai šilta ir sausa. Joms apnikus rožes, lapai gelsta ir per anksti nukrenta.
Ypač žalingos gali būti rožių pjūklelių lervos. Šie į vikšrus panašūs vabzdžiai suėda lapus, palikdami tik skeletą.
Be to, japoniniai vabalai, nors ir rečiau pasitaikantys, gali padaryti daug žalos, nes minta žiedais ir lapais.
Norint išsaugoti rožių sveikatą ir grožį, jums reikia stebėti augalus, atsakingai laistyti ir, esant problemoms, įvedinėti natūralius kenkėjų naikintojus arba, išskirtiniais atvejais, naudoti insekticidus.