Kaip prižiūrėti veją?
Veja yra vienas iš svarbiausių sklypo elementų. Tam, kad ji būtų graži ir sveika, nepakanka vien laistymo ir žolės pjovimo, svarbu ir kiti darbai: skarifikavimas, aeravimas, papildoma sėja, tręšimas, išplikimų pataisymai, kraštų apdorojimas ir kova su piktžolėmis. Dalį jų reikia atlikti pavasarį. Peržvelkime kiekvieną iš šių punktų.
Skarifikavimas – tai šiaudų ir samanų pašalinimas iš vejos šukavimo būdu. Ši procedūra atliekama bent vieną kartą per du metus, o geriausia 2 kartus per metus – pavasarį po sniego tirpimo (su sąlyga, kad vejai jau yra bent 5 metai) ir rudenį rugsėjo mėnesį (su sąlyga, kad vejai yra bent 2 metai). Skarifikavimui galite įsigyti specialų įrankį – skarifikatorių. Jei tokio neturite, tiks ir vėduoklinis grėblys. Po skarifikavimo vanduo, oras ir trąšos kiek lengviau pasieks šaknis.
Aeravimas – tai žemės viršutinio sluoksnio įpjovimas iki 10-15 cm gylio. Jis būtinas plotams, kuriuose dažnai užsistovi vanduo, žemė labai kieta. Rekomenduojama daryti žemės aeravimą kartą per metus po skarifikavimo, žolės aktyviausio augimo laikotarpiu. Sklypuose, kur žemė kieta - aeruoti reikia kelis kartus per metus. Kaip ir skarifikavimas, aeravimas palengvina visų maistinių medžiagų į žemę prasiskverbimą, padidina atsparumą nuo sausrų. Šis procesas gali būti atliekamas mechaninių, elektrinių ar benzininių aeratorių pagalba. Po aeravimo 1 kartą per 2-3 metus rekomenduojama plonu sluoksniu tolygiai paberti veją upės smėliu (50 %) sumaišytu su amonio sulfatu (30 %) ir geležies sulfatu (20 %) - tai pagerins dirvožemio savybes bei palengvins vandens patekimą į žemę.
Papildoma sėja. Šis procesas padės Jūsų vejai atsigauti po žiemos ir atšviežins visos vejos išvaizdą. Renkantis sėklas vadovaukitės funkcija, kurią atlieką veja, saulės kiekiu, žemės tipu. Sėją geriausia atlikti orui pakankamai sušilus, maždaug balandžio vidury - pirmoje gegužės pusėje. Po sėjos, pasirūpinkite, kad žemė būtų drėgna, tai leis greičiau sėkloms išdygti. O sėklų apsaugojimui nuo paukščių užberkite ant viršaus žemių arba uždenkite veją agroplėvele. Taip pat rekomenduojame pradžioje nevaikščioti veja, kad nepažeisti jaunų žolės daigelių. Prisiminkite, jog kuo žolė bus tankesnė, tuo labiau ji bus apsaugota nuo samanų.
Tręšimas - taip, tręšti būtina ne tik žemės ūkio kultūras, bet ir veją. Tai geriausia daryti pavasarį, po skarifikacijos ir aeracijos trąšomis su azotu, pakartoti vasaros vidury ir dar vieną kartą rudenį, rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje. Tolygiai ir greitai išbarstyti trąšas Jums padės specialūs barstytuvai. Egzistuoja įvairaus tipo trąšos. Jas galima padalinti į dvi pagrindines grupes: organinės ir mineralinės. Pirmosios iš jų yra natūralios ir veikia ilgai. Mineralinės gi, suteikia vejai mineralų ir dažniausiai yra pigesnės. Dabar rinkoje yra didelis kompleksinių trąšų pasirinkimas, yra net tokių, kurios naikina samanas.
Lopų užtaisymas. Dėl šalnos, sausros, vandens užsistovėjimas, mechaninių pažeidimų ir pan., vejoje gali atsirasti nuvytusios žolės plotai. Jie labai gadina bendrą vaizdą, todėl šiose vietose būtinas papildomas sėjimas. Tam reikės nuimti viršutinį žemės sluoksnį su mirusia žole, užpildyti atsilaisvinusią vietą žeme, išpurenti ir nulyginti ją, išbarstyti dvigubą sėklų kiekį negu naudojate įprastam sėjimui, truputi užberti sėklas žeme ir privoluoti dirvą šioje vietoje. Vejos kraštų priežiūra – reikalinga jei vejos kraštai nelygūs neapibrėžti. Išilgai nelygaus krašto ištieskite įtemptą virvę, o nereikalingą žolę pašalinkite kastuvu ar specialiu trimeriu. Surinkite ir išmeskite nurėžtą žolę.
Kova su piktžolėmis. Egzistuoja du kovos su piktžolėmis būdai - mechaninis ir cheminis. Mechaninis būdas arba ravėjimas reikalauja daugiau darbo, bet tuo pačiu metu jis yra saugesnis, ekologiškesnis. Cheminis būdas – tai herbicidų panaudojimas. Herbicidai būna skirtingo veikimo: visuotinio veikimo - naikinantys visus augalus, ir atrankinio veikimo, tai reiškia, kad jie veikia tik kai kuriuos augalus (piktžoles). Svarbu žinoti, kad kiekvienas atrankinio veikimo herbicidas turi ribotą piktžolių, kurias jis gali panaikinti, spektrą, todėl prieš perkant tokį reikia žinoti su kokiais „priešais“ norėsite kovoti. Rekomenduojama naudoti herbicidus gegužės viduryje - birželio pradžioje ir rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Taip pat efektyviausia purkšti juos nevėjuotu oru, kai lauko temperatūra 15-22 °C.
Vejos laistymas. Šiuo klausimu svarbus yra aukso viduriukas, nes vejai kenkia tiek drėgmės trūkumas, tiek perteklius. Vejos laistymo dažnis priklauso nuo dirvos tipo, oro ir žolės šaknų ilgio, oro temperatūros. Pavyzdžiui, šiltomis saulėtomis dienomis tenka laistyti žolę vidutiniškai 2-3 kartus per savaitę, vėsiu oru užtenka laistymo kartą per 10 dienų, o kai būna labai karšta ir sausa teks palaistyti veją kiekvieną dieną. Prisiminkite, jog saulėtomis dienomis kategoriškai nerekomenduojama laistyti žolę dieną. Geriausia atlikti laistymą tarp 6 ir 9 valandos ryto, arba vakarais tarp 18 ir 21 valandos.
Žolės pjovimas. Tam kad veja būtų graži, ją pjauti reikia reguliariai. Nepjaukite drėgnos žolės. Kas liečia nupjautos žolės aukštį: pasirinkite 4-5 cm aukštį, jei dažnai vaikštote žole, ar yra ant jos žaidžiančių vaikų ar gyvūnų. Jeigu žolė atlieka dekoratyvinę funkciją ir ji nėra veikiama stiprios saulės, galima pasirinkti 2-3 centimetrų aukštį. Tačiau pavasarį pjaunant žolę pirmą kartą, nustatykite didžiausią galimą aukštį, nes taip Jūs leisite vejai sustiprėti po žiemos sezono.