Bulvių sodinimas

Turbūt jokia daržovė lietuvių širdžiai nėra tokia artima, kaip bulvės. Ne tik pavieniai žmonės, bet ir didžiuliai ūkiai augina bulves tam, kad vėliau jas patiektų ant savo stalo ar parduotų. Šiame straipsnyje Ermitazas.lt specialistai apžvelgs, kaip ir kada sodinamos bulvės, kaip procesui pasiruošti, kaip ir kada nuimti derlių bei daug kitos informacijos.

 

 

Bulvės – jų istorija

Nors jokia lietuviška virtuvė dabar neatsiejama nuo bulvių, šie augalai į mūsų kraštus atvyko tik ~XVII-XVIII amžiais.
Bulvės natūraliai augo Pietų Amerikoje, Andų kalnuose, kur prieš tūkstančius metų jas prijaukino vietiniai gyventojai. Į tuos kraštus pirmieji, maždaug XVI a. pabaigoje atvyko ispanų tyrinėtojai. Bulves jie atplukdė į Europą.
Naujosios užjūrio gėrybės buvo sutiktos skeptiškai. Daugelis europiečių iš pradžių į jas žiūrėjo įtariai, nes valgė žalias (nevirdavo ir nekepdavo), tad mažai kam jos atrodė skanios.
Tačiau ilgainiui bulvių atsparumas, maistinė vertė ir universalumas nutildė net pačius didžiausius skeptikus. Iki XVIII a. bulvės tapo svarbiu maistiniu augalu. Jo svarba ypač išaugo tokiuose regionuose kaip Baltijos šalys ir Lenkija, kur klimato sąlygos pernelyg atšiaurios daugumai pietietiškų augalų.
Bulvių paplitimas mūsų regione tapo reikšmingu posūkiu, prisidėjusiu prie visuomenės mitybos gerinimo (žmonės darėsi sveikesni) ir stabilumo žemės ūkio sektoriuje. Bulvės padėjo mažinti badą ir palaipsniui tapo pagrindiniu ingredientu daugumoje virtuvių.
Dabar, buvusios LDK teritorijoje ir nemažoje dalyje istorinės Rytų Lenkijos bulvės yra nepakeičiamos.

 

 

Bulvių svarba lietuviškoje virtuvėje

Kadangi LDK buvo kultūrų kryžkelėje, tai ir mūsų nacionalinės virtuvės receptai su bulvėmis yra daug įkvėpti kaimyninių šalių palikimo. Lietuvoje, populiarūs receptai kiek pakitę nuo originalų ir, kol savo kilmės kraštuose jie nyko, mūsų šalyje tam tikri bulviniai patiekalai išsilaikė.
Sotūs ir mylimi cepelinai yra laikomi tradiciniu lietuvių virtuvės patiekalu, tačiau dėl jų kilmės yra daug diskusijų. Vieni sako, kad juos sukūrė patys lietuviai, kiti gi teigia, kad į mūsų kraštus jie atėjo iš Vakarų Lenkijos, treti, kad iš slaviškai kalbančių LDK žemių. Yra ir kitų teorijų, tačiau realybė ta, kad tokius cepelinus, kaip esame įpratę valgyti dabar, gamina tik mūsų virtuvės.
Kugelis, bulviniai blynai, bulvių košė – dar keletas patiekalų, kuriuos žino ir mėgsta bene kiekvienas lietuvis ar kiekviena lietuvė.

 

 

Bulvių sudėtis ir nauda

Bulvės nėra tik ta daržovė, kurią galima skaniai paruošti. Iš tiesų tai ji turi ir neblogą maistinę vertę. Bulvių sudėtyje galima rasti nemažai vitaminų, mineralų ir skaidulinių medžiagų.
Nagrinėdami sudėtį rasite daug vitamino C, B6 ir kalio. Šios medžiagos palaiko širdies sveikatą, nervų funkciją ir padeda reguliuoti kraujospūdį. Didelis skaidulų kiekis skatina virškinimo sistemos sveikatą ir gali padėti kontroliuoti svorį, nes suteikia sotumo jausmą, tačiau reikėtų jas tinkamai paruošti (be perteklinių riebalų).
Be to, bulvėse esantys antioksidantai, pavyzdžiui, flavonoidai ir karotinoidai, prisideda prie žmogaus imuniteto stiprinimo, nes kovoja su laisvaisiais radikalais.
Visur vyrauja klaidingos nuomonės apie pernelyg didelį angliavandenių kiekį bulvėse. Patikiname, kad čia svarbiausia paruošimas. Sveikai paruoštos bulvės yra neįtikėtinai universalus ir maistingas produktas.

 

 

Bulvių sodinimas – laikas, atstumai, vieta

Sėkmingas bulvių sodinimas neįmanomas be dėmesio detalėms. Svarbu yra viskas – tinkamas laikas, optimalūs atstumai tarp vagų, vieta, tręšimas, laistymas ir ne tik.
Pradėkime nuo to, kada sodinamos bulvės. Bene svarbiausia taisyklė - palaukti, kol dirva įšils, paprastai tai bus laikas nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios. Tinkamai pasirinkę laikotarpį užtikrinsite, kad pavojus, jog šalnos galės pažeisti gležnus ūglius bus minimalus. Nuo sodinimo laiko priklauso viso sezono eiga, o juk derlių siekiama nuimti (bulviakasį) iki rudens šalnų.
Po to, kai žinote laiką, reikia galvoti apie sodinimo specifiką. Bulvių sodinimas apima ir tokių niuansų vertinimą, kaip tarpai tarp vagų. Rekomenduojama vagas/eiles išdėstyti maždaug 60-70 cm atstumu viena nuo kitos. Tokie atstumai padeda išvengti ligų plitimo ir palengvina geresnę oro cirkuliaciją aplink augalus.
Kaip sodinti bulves, kai žinote informaciją apie šiuos dalykus? Daugiausiai žmonių rinksis tai daryti su kastuvu. Iškaskite maždaug 10 cm gylio tranšėją, į kurią dėkite ūgliukus ir sėklas maždaug 30 cm atstumu vieną nuo kitos. Švelniai užberkite viską žemėmis ir laukite, kol gamta atliks savo darbą.
Taip pavyks ne tik tiksliai pasodinti augalus, bet ir praturtinti dirvą kompostu, kad derlius būtų gausus.

 

 

Dirvos paruošimas bulvėms

Bulvės mėgsta purią, gerai drenuotą ir šiek tiek rūgščią dirvą, kurios pH turėtų būti maždaug 5-6,5. Procesą pradėkite nuo piktžolių ir šiukšlių šalinimo iš vietos, kur bulves sodinsite.
Į dirvožemį įterpkite organinių medžiagų, pavyzdžiui, mėšlo arba komposto, kad pagerintumėte dirvožemio struktūrą ir derlingumą. Tai ne tik praturtina dirvožemį svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis, bet ir padeda jam sulaikyti drėgmę. Papildomai dar užtikrinama geresnė aeracija, kurios reikia bulvių šaknims.
Dirvą rekomenduojama įdirbti maždaug 25-35 cm gylyje, kad ji būtų suslėgta ir bulvių šaknys turėtų galimybę giliai įsiskverbti. Be to, apsvarstykite ar nevertėtų lysvių pakelti arba suformuoti griovelių. Tai pagerina drenažą bei saugo nuo permirkimo.
Bulvėms reikia drėgmės. Tai ypač svarbu pirmais augimo etapais. Siekite, kad per savaitę bulvės gautų 2-5 cm vandens, priklausomai nuo kritulių kiekio ir temperatūros. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvimą ir kitas ligas, o per mažai drėgmės iššaukia stresą ir kenkia augalui. Jeigu įmanoma, naudokite sistemas, kad vanduo būtų tiekiamas tiesiai į šaknų zoną, taip sumažinant lapų drėkinimą ir dėl to išaugančią ligų riziką.
Kai kuriais atvejais, ypač jei dirva molinga arba auginant konteineryje, gali reikėti substrato. Tinkamas substratas pagerina drenažą, sukuria labiau kontroliuojamą aplinką ir paskatina šaknų augimą.
Viską, ko reikia bulvių auginimui galite rasti elektroninėje ERMITAŽO parduotuvėje. Kartu su visais įrankiais siūlome patrauklia kaina įsigyti ir specialiai bulvėms skirtų trąšų.

 

 

Bulvių derliaus nuėmimas – kada, kaip?

Bulvių sodinimas ir priežiūra bei pasiruošimas turi didelės įtakos derliaus nuėmimui. Laikas, kada reikės nuimti derlių, paprastai priklauso nuo pačių bulvių veislės. Šie augalai skirstomi į ankstyvus, vidurinius ir vėlyvus.
Ankstyvųjų veislių bulvės gali būti pasiruošusios jau po 10 savaičių nuo pasodinimo, o vėlyvųjų veislių – gali reikėti laukti ir kiek daugiau nei 20 savaičių. Aiškus ženklas, kad bulvės jau paruoštos derliui, yra tas, kad lapai pradeda gelsti ir nykti.
Norėdami nuimti derlių, atsargiai kaskite aplink augalą kastuvu, stengdamiesi nepažeisti gumbų. Pakelkite augalą, kad matytųsi bulvės, ir nuskinkite jas rankomis. Patartina derlių imti sausą dieną, kai nelyja, kad prieš sandėliavimą bulvės lengvai išdžiūtų ant žemės. Taip pailgėja laikas, kiek jos negenda.
Užaugintų bulvių panaudojimas namuose
Namuose užaugintos bulvės nesunkiai ras vietą, kur gali būti panaudojamos.

 

• Gaminant skaniausius blynus, cepelinus ar plokštainius (kugelį);
• Gaminant garnyrus, kaip kad bulvių košę, bulvytes, ant grotelių keptas bulves;
• Gaminant troškinius ir sriubas;
• Priedas įvairioms salotoms;
• Gaminant naminius bulvių traškučius;

 

 

Eksperimentuodami su skirtingomis bulvių veislėmis net ir namų sąlygomis galite išgauti įvairių skonių ir rezultatų, taip visiškai išlaisvindami savo kulinarinį kūrybiškumą ir džiaugdamiesi darbo vaisiais.