Pelėsis namuose: 6 žingsniai, kurie padės jo atsikratyti ilgam

Pelėsį namuose dažnai pirmiausia išduoda patamsėjęs sienos kampas, juodi taškeliai aplink langą ar papilkėję plytelių tarpai vonios kambaryje. Juos pastebėjus norisi kuo greičiau viską nuvalyti ir problemą pamiršti. Tačiau pašalinus tik matomą dėmę pelėsis neretai sugrįžta.Pelėsį namuose dažnai pirmiausia išduoda patamsėjęs sienos kampas, juodi taškeliai aplink langą ar papilkėję plytelių tarpai vonios kambaryje. Juos pastebėjus norisi kuo greičiau viską nuvalyti ir problemą pamiršti. Tačiau pašalinus tik matomą dėmę pelėsis neretai sugrįžta.

 

Dažniausiai taip nutinka todėl, kad nepašalinama jo atsiradimo priežastis. Pelėsio naikinimas neturėtų apsiriboti vien valiklio pasirinkimu – pirmiausia svarbu išsiaiškinti, iš kur namuose atsiranda drėgmė ir kodėl ji kaupiasi. Tik pašalinus jos šaltinį galima tikėtis ilgalaikio rezultato.

 

 

1. Pašalinkite drėgmės priežastį

 

Pelėsis neatsiranda be priežasties – jam reikia drėgmės. Todėl prieš imantis valyti dėmes verta išsiaiškinti, kodėl ji kaupiasi būtent toje vietoje.

 

Priežasčių gali būti įvairių: pratekantis vamzdis, nesandarus stogas, drėkstanti siena, prastai veikianti ventiliacija ar ant langų nuolat besikaupiantis kondensatas. Pelėsis neretai slepiasi ir už prie išorinės sienos pristumtų baldų, kur oras cirkuliuoja prasčiau, o paviršiai ilgiau išlieka vėsūs ir drėgni.

 

Jei drėgmės šaltinis lieka, paviršiaus valymas duos tik laikiną rezultatą. Todėl svarstant, kaip išnaikinti pelėsį, pirmiausia verta apžiūrėti vietas, kuriose drėgmė kaupiasi dažniausiai – vonios kambarį, virtuvę, vietas aplink langus, sienų kampus, erdves prie vamzdžių ir už baldų.

 

 

2. Pamatuokite drėgmę namuose

 

Vien iš pojūčio suprasti, ar namuose per drėgna, ne visada lengva. Paprasčiausias būdas tai patikrinti – higrometras, rodantis santykinę oro drėgmę.

 

Gyvenamosiose patalpose ją dažniausiai rekomenduojama palaikyti maždaug 30–50 proc. Jei rodmuo ilgesnį laiką viršija 60 proc., verta ieškoti priežasties – tokios sąlygos palankios pelėsiui atsirasti.

 

Kai drėgmė namuose per didelė, pradėti galima nuo paprastų dalykų: reguliariai vėdinti patalpas, pasirūpinti tinkamai veikiančia vonios ir virtuvės ventiliacija, nepalikti skalbinių ilgai džiūti uždarame kambaryje. Jei to nepakanka, gali praversti oro sausintuvas.

 

Tačiau verta stebėti ne tik skaičius. Apie per didelę drėgmę dažnai išduoda nuolat rasojantys langai, drėkstančios sienos, ilgai neišdžiūstantys paviršiai ar patalpoje juntamas drėgmės kvapas. Todėl svarstant, kokia drėgmė turi būti namuose, svarbu vertinti ir higrometro rodmenis, ir pačių patalpų būklę.

 

Vienas iš būdų sumažinti drėgmę patalpoje yra oro sausintuvai. Oro sausintuvas yra efektyvi priemonė kontroliuoti perteklinę drėgmę patalpose ir taip mažinti sąlygas, palankias pelėsiui susidaryti. Pašalindamas drėgmės perteklių iš oro, jis padeda palaikyti optimalų santykinės drėgmės lygį, mažina kondensato kaupimąsi ant paviršių ir prisideda prie pelėsio bei nemalonių kvapų prevencijos. Reguliarus oro sausintuvo naudojimas ypač naudingas drėgnose, prastai vėdinamose patalpose, kuriose susidaro didesnė pelėsio rizika. 

 

3. Nedidelį pelėsio plotą galite sutvarkyti patys

 

Jei pelėsis pažeidė tik nedidelę vietą, pelėsio naikinimas namų sąlygomis dažniausiai įmanomas ir savarankiškai.

 

Nuo kietų, neporėtų paviršių pelėsį galima pašalinti vandeniu su plovikliu arba specialiai tam skirta priemone. Svarbu ne tik apipurkšti pažeistą vietą, bet ir kruopščiai nuvalyti patį pelėsį, o paviršių po to gerai išdžiovinti. Valant reikėtų mūvėti pirštines, saugoti akis ir gerai vėdinti patalpą.

 

Sudėtingiau, kai pelėsis pažeidžia porėtas medžiagas – gipso kartoną, tapetus, kilimus ar minkštus baldus. Į jas drėgmė ir pelėsis gali prasiskverbti giliau, todėl vien paviršiaus nuvalymo gali nepakakti. Jei pažeidimas didesnis arba pelėsis toje pačioje vietoje vis atsinaujina, dalį medžiagų gali tekti pašalinti ir pakeisti.

 

 

4. Actas tinka ne visiems paviršiams ir ne visais atvejais

 

Pelėsio naikinimas actu – vienas populiariausių naminių būdų, tačiau jis tinka ne visais atvejais. Nedidelę dėmę ant kieto paviršiaus actu galima pabandyti nuvalyti, tačiau rimtesnės problemos vien ši priemonė neišspręs.

 

Actas tinka ne visoms medžiagoms. Jo rūgštis gali pažeisti kai kurias dangas ar natūralaus akmens paviršius, todėl prieš valant verta priemonę išbandyti mažame, mažiau matomame plote. Buitinę chemiją reikėtų atsakingai pasirinkti ir pagal paviršiaus, ant kurios atsirado pelėsis, medžiagą.

 

Po valymo paviršių svarbu gerai išdžiovinti. Jei toje vietoje ir toliau kaupsis drėgmė, pelėsis gali netrukus atsirasti iš naujo – nepriklausomai nuo to, kokia priemonė buvo naudota.

 

Taip pat nereikėtų maišyti skirtingų buitinių valiklių. Ypač atsargiai reikia elgtis su balikliu – sumaišytas su kitomis priemonėmis jis gali išskirti pavojingų garų.

 

 

5. Pelėsį nuo sienų kartais reikia šalinti kartu su apdaila

 

Pelėsio naikinimas nuo sienų priklauso nuo to, ar pažeistas tik paviršius, ar drėgmė jau paveikė ir gilesnius apdailos sluoksnius.

 

Jei dėmės nedidelės, siena sausa, o dažai ir tinkas tvirti, gali pakakti paviršių kruopščiai nuvalyti ir gerai išdžiovinti. Tačiau besilupantys dažai, minkštėjantis tinkas, nuolat drėkstanti siena ar vis toje pačioje vietoje grįžtantis pelėsis rodo, kad problema greičiausiai slypi giliau.

 

Tokiu atveju sienų pelėsio naikinimas gali reikšti ir pažeistos apdailos pašalinimą. Gruntuoti, dažyti ar imtis kitų apdailos darbų verta tik tada, kai pagrindas visiškai sausas ir pašalinta drėgmės priežastis.

 

Vien uždažyti pelėsį nepakanka. Taip galima kuriam laikui paslėpti dėmę, tačiau jei siena ir toliau drėksta, pelėsis anksčiau ar vėliau atsiras iš naujo.

 

 

6. Jei pelėsis grįžta, reikia ieškoti gilesnės priežasties

 

Jei pelėsis po valymo vis atsiranda toje pačioje vietoje, problema greičiausiai yra ne pasirinkta valymo priemonė. Tokiu atveju verta ieškoti gilesnės priežasties – pačioje patalpoje ar pastato konstrukcijose.

 

Pelėsio atsinaujinimą gali lemti šilumos tiltai, nepakankama sienų izoliacija, prastai veikianti ventiliacija, konstrukcijose užsilaikiusi drėgmė ar nepastebėtas vandens pratekėjimas.

 

Specialistų pagalbos verta ieškoti tuomet, kai pelėsis išplitęs didesniame plote, atsiranda keliuose kambariuose, nuolat atsinaujina arba pasirodė po rimtesnio užliejimo. Tokiais atvejais vien paviršiaus nuvalymo paprastai nebeužtenka.

 

Svarbiausia suprasti, kad pelėsis yra pasekmė, o ne pati problemos priežastis. Todėl veiksmingas pelėsio naikinimas prasideda nuo drėgmės šaltinio nustatymo ir pašalinimo. Tik tada verta imtis valymo, džiovinimo ir, jei reikia, pažeistos apdailos atnaujinimo.